Balsas literatūroje - NAUJAUSIOS ŽINIOS

Balsas literatūroje

Pasidalink su draugais Facebook'e!

Jūs beveik jau 40 metų rasot prozą. Išleidot 11 romanų, paskelbėt ne vieną apysaką, apsakymą, išbandėt savo jėgas dramaturgijoje. Pasak Elenos Bukelienės, pagrindinė Jūsų tema — „žmogus ir žemė, kūrybai būdinga episkumo ir psichologinės analizės dermė“. Tačiau kaip daugelis mūsų, esat atidavęs solidžią duoklę vadinamajam socialistiniam realizmui…

Nors sunku pačiam perkainoti savo darbus, jie, be abejonės, skirtingos vertės. Kokias savo knygas labiausiai vertinai Kokias, jeigu galėtumėt, mielai isbrauktumėt is savo kūrybinės biografijos? – Nežinau, tai man naujas klausimas…

Nors apie tuos dalykus esu ne kartą galvojęs, mintimis esu perėjęs visą savo kelią. Apie romanus nekalbu, kai ko, kai kurių savo idėjų, sutirštinto socialinio fono galėčiau atsisakyti.

Su romanais sunkiau. Net iš tokio, kaip „Alkana žemė“, pirmo mano romano, kuriame vaizduojami pokario įvykiai, nieko nenorėčiau atsisakyti.
—Jeigu neklystu, būtent,^Alkana žemė“susilaukė daugiausia negailestingų priekaištų.

Pirmiausia iš tų, kurie pageidavo objektyvesnio požiūrio, atsakingesnio tikrovės vertinimo. Kažkuris išeivijos kritikas, ar tik ne Šilbajoris, prikišo Jums net bolševikinį mąstymą… – Kažkokiam straipsny esu skaitęs… ,Alkana žemė“ buvo apšaukta tezių romanu.

Neužmirškit, kada knyga pasirodė… 1971 metais, praėjusi visokius saugumus, redagavimus. Lengva, žiūrint iš šalies, priekaištauti, kodėl nepadarei to, nepadarei ano…

Įdomu, kas, gyvendamas čia, to laiko sąlygom, būtų kitaip padaręs? Atverskim kitą pusę: ar būtų buvę geriau nieko apie tai nekalbėti ir nerašyti, ar vis dėlto reikėjo pateikti žmonėms tą medžiagą, kad jie galvotų ir vertintų?

Romane veikia rezistentų vadas Sakalas. Kažin ar net šiandien aš jį kitokį vaizduočiau… Tai prieštaravimų draskoma asmenybė, idealistas, tikintis Lietuva, tikintis nepriklausomybe.

Bet šalia jo kyla ir kitos jėgos… Romaną baigiau su nerimu: kas laukia to kaimo? Tačiau leidykla be mano žinios, matyt, Glavlitui pasiūlius, paredagavo taip, kaip norėjo… Žinoma, reikėtų cituoti, visko dabar aš gerai neatsimenu.

Kokią įtaką šiam ir kitiems panašaus pobūdžio kūriniams turėjo asmeniška patirtis? Tarybų Lietuvos rašytojų autobiografijose skaičiau, kad Tamstai net du kartus vos pavyko išsisukti nuo mirties, kaip ten rašoma, nuo „banditų kulkų“.

Kaip iš tikrųjų: nuo banditų? Ar partizanų? – Ne, tai buvo ne partizanai, o tik jais apsimetę banditai. Jie veikė mūsų apylinkėse, gąsdindavo, naktimis plėšikaudavo.

Kol tikrieji partizanai su jais nesusidorodavo… Neatmetu prielaidos, kad tai galėjo būti net saugumo suorganizuotos grupės. Prieš tokių vamzdžius prie malkų krūvos tikrai esu stovėjęs… Už tėvo pusbrolį… Be to, mano rankraščiuos nerasit žodžio „banditai“. Tai leidyklos, redaktorių darbas.


Pasidalink su draugais Facebook'e!

Facebook komentarai