Grigalius išskaptuoja Kristaus Kryžiaus kelią - NAUJAUSIOS ŽINIOS

Grigalius išskaptuoja Kristaus Kryžiaus kelią

Pasidalink su draugais Facebook'e!

Patriotinė dvasia buvo juntama ir mūsų namuose. Mokykloje aš gerai mokiausi, buvau aktyvus, bet štai į komjaunimą nepavyko manęs prišnekinti, „Lenino jaunuoliu“ nebuvau net aukštojoje mokykloje. Ir tiktai gerokai vėliau, po ilgų pokalbių su bičiuliais rašytojais, padaviau pareiškimą j TSKP… Suprantama, dabar tokius kaip aš galima vadinti prisitaikėliais, kolaborantais, tačiau tikrąją literato partiečio dvasinę būklę težinome mes patys ir nedaugelis artimųjų.

Papasakosiu bent vieną savo „partinės rezistencijos“ atvejį. Dirbau „Moksleivio“ redaktorium, 1974 m. pavasarį buvau pakviestas kalbėti komjaunimo CK plenume jaunimo dorovinio auklėjimo klausimais. Plenumo dieną pasklido žinia, kad iš SSRS ištremtas rašytojas A. Solženicynas. Prie manęs tuoj pat prisistato ideologijos „angelas sargas“ ir liepia kūrybinių sąjungų vardu pasmerkti Solženyciną.

Atseit toksai plenumo prezidiumo pageidavimas, o tame prezidiume – P. Griškevičius, L. Šepetys, V. Baltrūnas ir kiti veikėjai. Mane nuo tokio pageidavimo išmušė karštis. Išėjau į tribūną, išsitraukiau iš anksto pasirašytą kalbelę, skaitau. Prezidiumas žvilgčioja į mane, laukia, kada pradėsiu smerkti Solženicyną, bet nesulaukė. ALFREDAS GUŠČIUS.

Ar neatsirūgo toksai nepaklusnumas? VYTAUTAS BUBNYS. Ir vėl lietuvių rašytojų garbei noriu pasakyti, kad nė vienas jų nesusitepė, viešai nesmerkė įžymiojo rusų disidento, nors buvo prievartaujami. Taigi ir tais totalitariniais laikais turėjome šiokią tokią asmeninio poelgio alternatyvą. Daug kas priklausė nuo paties žmogaus… O štai prisiminiau dar vieną, gal net svarbesnį, atvejį.

Dirbau Rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotoju, buvau valstybinių premijų komiteto narys. 1978 m. nutarėme tą premiją paskirti Juozui Apučiui už knygą „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“. Paskyrėme, bet tuo metu „Pergalės“ žurnale pasirodė puiki J. Apučio apysaka „Prieš lapų kritimą“ – apie vokiečių okupaciją, išgyventą bei pamatytą vaiko akimis.

Ideologijos „rabinai“ mane išsikviečia j partijos CK, sako, kad apysakoje neteisinga okupacijos traktuotė, ir CK biuras premiją J. Apučiui nubraukia. Negana to, sako, esi rašytojų vadovas, tai surask progą ir viešai pasmerkite J. Apučio apysakos klaidas… Aš palinksėjau galva, paniurnėjau ir išėjau. Ne tik jokio susirinkimo nešaukiau, bet net A. Maldoniui, savo tiesioginiam viršininkui, nė žodžiu apie šitą „įpareigojimą“ neužsiminiau.

Jeigu ką, maniau, pasakysiu tiems „rabinams“, jog daug visokių reikalų, pamiršau. Nežinau, ar jie užmiršo, bet viskas praėjo tyliai. O jeigu būčiau pradėjęs rengti skandalą, tai į kokį mėšlą būčiau įklimpęs!  Sutinku, daug kas priklausė nuo paties žmogaus: vieni nuėjo lengviausio pasipriešinimo keliu, pasroviui plaukė arba „judošiškai“ elgėsi, kiti atsilaikė, elgėsi dorai, sąžiningai. Matyt, patsai žmogus privalėjo būti ragavęs laisvės, auklėtas jos dvasia ir pakankamai gerai išmanyti istoriją, politiką? VYTAUTAS BUBNYS.

Visa, ką paminėjai, svarbu. Svarbu ir paties žmogaus genai, tiksliau – jo šeimos, jo giminės genai arba vadinamoji „namų dvasia“. Tiesos ieškojimas reiškia ir savęs ieškojimą, tas procesas gali trukti net visą žmogaus gyvenimą… Aš jau minėjau, kad man didelę įtaką darė mitologinė, istorinė, religinė literatūra, šviesiųjų mūsų tautos asmenybių nuveikti darbai ir žygiai.

Buvo atvejų, kai netikėtai stiprų poveikį pajusdavau iš tolimesnių padangių. Turiu jaunystėje įsigytą garsaus rumunų rašytojo R Istrati’o romaną „Baragano dagynas“. Šis rašytojas vienu metu buvo patikėjęs komunistine propaganda, garbinančia… rojų Sovietų Sąjungoje. Bet jis buvo labai smalsus, pats atvyko j Rusiją ir čia metus dirbo gamykloje.

Grįžęs namo aprašė tai, ką matė ir patyrė. Visos komunistinio rojaus iliuzijos subliūško, ir vieną iš trijų atsiminimų tomų jis pavadino — „Nuoga Rusija“. Man didelį įspūdį padarė P. Istrati’o knyga ir dar Kazio Borutos įvadinis žodis, tvirtinantis, kad rašytojas ir jo knygos turi tarnauti tiesai ir teisingumui. Aš, jaunas literatas, šiuos žodžius suvokiau kaip savo priesaką.


Pasidalink su draugais Facebook'e!

Facebook komentarai