Ir vis dėlto esame maži

Pasidalink su draugais Facebook'e!

Kad esame maža valstybė, neretai pasakoma. Pritarti, nepritarti? Norėdami nepritarti, rasime nemaža faktų, argumentų, kad istorijos kelyje buvome tikrai neeiliniai ir sugebėjome ne vienos šalies dėmesį atkreipti.

Tačiau paieškoję rasime ir priešingų argumentų, kai didžiųjų buvome ne tik lankstomi, bet ir laužomi. O taip, netylėjome, priešinomės. Nesakau, kad to nereikėjo daryti.

Tačiau sakau ir tai, kad priešindamiesi praradome ne tik dešimtis, bet ir šimtus tūkstančių žmonių. Sakysime, kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje pokary irgi virė rezistencinė kova, tačiau toli gražu ne tokia, ji kur kas greičiau užgeso.

Tad gal tai nėra blogai, mažiau žuvo ar išsižudė. Apie tai vengiame kalbėti, vengiame net paties baisiausio fakto, kad šalia vieno žuvusio partizano – aštuoni eiliniai žmonės.

Šiurpu, lietuvis lietuvį žudė. Vienerius metus esu mokytojavęs Ąžuolų Būdoje (tuomet – Kazlų Rūdos r.). Susitikdavau su kaimo žmonėm ir iš jų išgirsdavau apie tą ir tą jų kaimynų šeimą išžudytą, pasiremiant vien įtarimais ar įskundimais.

Praeis nemaža metų, paimu signataro Gedimino Ilgūno, buvusio politinio kalinio, knygą apie savo gimtąsias apylinkes „Sasnava“, kuri šalia Ąžuolų Būdos. Ypač šiurpstu skaitydamas skyrių „Karas po karo“. Kiek buvo išžudyta niekuo dėtų šeimų! O juk panašiai dėjosi visoje Lietuvoje.

Taip, esame jei ne maži, tai bent nedideli. Neturiu omenyje tradicijų, kultūros, dvasinės, tautinės savasties. Nors ir čia pastaruoju metu vis labiau prarandame stuburą.

Įstojome į Europos Sąjungą su gražiomis viltimis. Praslinko dešimtmetis („pereinamasis laikotarpis“) tos viltys skydo išskydo. Neilgai pabuvome „dideli“.

Naujasis ekonominis, net teisinis diktatas darosi pernelyg akivaizdus. Pats šlykščiausias dalykas buvo visai ne senas politinis-juridinis antausis Lietuvai. Ne iš kokios Rytų Europos šalies, postkomunistinės, bet iš senosios Europos, iš pačios Austrijos, su kuria, atrodė, palaikome vos ne giminiškus santykius.

Taigi 1991 m. sausio 13-os kruvinų įvykių organizatorius Michailas Golovatovas vos tik suimtas Austrijoje pagal ES išduotą arešto orderį tą pačią parą atsidūrė laisvėje. Ir tyla, visiška tyla. Lietuva, pasirodė, bejėgė, kumščiu buvo jai užkišta burna. ES įstatymai, pasirodo, ES negalioja. Ko galima laukti ateityje? Bet kad ir mes gražūs. Ne kas kitas, bet Lietuva pernai išdavė Lukašenkai Baltarusijos žmogaus teisių gynėją. Kaltų nėra. Net nesistengiama apsižvalgyti.


Pasidalink su draugais Facebook'e!

Facebook komentarai