Kokia laukia ateitis? - NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kokia laukia ateitis?

Pasidalink su draugais Facebook'e!

STASYS LIPSKIS: „Už rašytoją jo kūrinių neparašys niekas, o j gyvenimą aš galiu kištis ir romanais, apysakomis“, – rašėte Jūs viename savo interviu. Šia mintimi akcentavote ir menininko atsakomybę istorijos raidoje, ir žmogaus, kaip literatūros herojaus, primatą meno kūryboje. Iš tiesų, žmogus — centrinė literatūros ašis, jos minčių ir raidos epicentras.

Tiesa, sakralinė frazė „žmogus – tai skamba išdidžiai“ jau gerokai prisimiršo, išsikvėpė, bet dėl to nė kiek nesumažėjo žmogaus, kaip literatūros herojaus, svarba.

Ką dar galėtumėte pridurti prie šios, jau gana smarkiai išeksploatuotos temos. VYTAUTAS BUBNYS: Tikiu – kaip prieš penkis šimtus metų, kaip prieš šimtą, taip ir šiandien žmogus yra žmogus, o pagrindinė ir vienintelė literatūroje problema yra žmogaus problema, kurios išspręsti negali jokia partija, josikia politinė santvarka.

Visoje savo kūryboje aš ėjau į žmogų, stengiausi prie jo priartėti, jį suvokti. Tame mano kely būta ir aukštumėlių, būta ir duobių. Šiandien mane labiausiai domina žmogus, per kurį aš galiu atskleisti ne kokio nors dešimtmečio visuomenines ar politines nuostatas, bet žmogus, kuris peržengia laiko ribas, kuriam ankšta savo meto aplinkoje, kuris gyvena ne buities, bet būties rūpesčiais, kuris per visą savo gyvenimėlį išsaugo kūdikio akių šviesą ir širdį, atlapą ieškojimams.

Domina žmogaus kančios kelias, žmogaus siekimas suvokti save, suvokti esmę. Ar buvo tokių žmonių praeity? Ar jų yra šiandieną? Ir buvo, ir yra, ir bus.

STASYS LIPSKIS: Nuo ryto iki vakaro pradedant spaudos puslapiais ir baigiant televizijos ar radijo žiniomis bei publicistinėmis laidomis, mus nuolat atakuoja bene kasdieniai XXI amžiaus „kelio ženklai“ – ekonominės krizės, antiglobalistinis ekstremizmas, kone pasaulinės katastrofos, šiurpinanti ekologinė situacija.

O kokią išeitį žmonėms, tautoms, valstybėms prognozuojate žinomas menininkas. Ir kaip tų „ženklų“ akivaizdoje Jūs regite politinius, ekonominius, moralinius Lietuvos rezervus? Ir pridurčiau hamletiš- kąjį klausimą – ką daryti?.. VYTAUTAS BUBNYS: Visus klausimus sujungdamas, nes jie iš esmės tapatūs, atsakau: aš ne pranašas. Kokia išeitis?

Ką daryti, klausė ir mums skaudžiai žinomas Vladimiras Iljičius. Tarėsi suradęs atsakymą, ir mes tai patyrėme savo kailiu. Ne tik mes, šimtai milijonų planetos gyventojų. Jau rodės, kad pastaruoju laikmečiu socializmo idėjos atsidūrė istorijos šiukšlyne.

Ar tikrai? Europoje ir Amerikoje į gatves vėl išeina demonstrantai net su raudonomis vėliavomis ir Karlo Markso portretais, protestuodami prieš bankų ir korporacijų despotiją ir socialinį neteisingumą.

„Vienam procentui turtuolių priklauso viskas, o 99 procentai gyventojų gyvena skurde“ – skanduoja „Okupuok Volstritą“ judėjimo dalyviai. Jiems pritaria Graikija, Italija, Portugalija. Ir ne tik. Kapitalistinė sistema nepasiteisino, nedavė to, ko buvo tikėtasi, į ką buvo eita. Ar ir vėl komunizmo šmėkla klaidžioja po Europą? Kas gali pasiūlyti naują idealų politinės valdžios modelį, kokius naujus moralės principus sugalvoti?


Pasidalink su draugais Facebook'e!

Facebook komentarai