Žmogus iš tenai

Pasidalink su draugais Facebook'e!

Iš karto atsiprašau gerbiamojo rašytojo Vytauto Bubnio, kad šiam tekstui pasiskolinau jo naujausio romano pavadinimą, Mat jis lipte prilipo prie to, ką vieną kovo vakarą labai ramiai (svečias) ir šiek bei tiek pasikarščiuodami (aš) kedenome prie greitai vėstančios kavos Kaune.

Baisiai parankūs tie žodeliai „iš tenai“… Net mūsų atveju. V Bubnys tikrai žmogus „iš tenai“. Iš vakarykščio literatūrinio elito. Ir iš visuomeninio, formuoto jau ne kartą aptartais metodais,.. Tačiau ir iš mūsų Seimo, išrinkto tikrai laisvai, tikrai demokratiškai.

Jaunos dvasios, vis dar jaunatviškos išvaizdos, nors jau pradėjęs 64-uosius gyvenimo metus, Vytautas Bubnys bene pats produktyviausias vyresniosios kartos prozininkas.

Dienų dienas praposėdžiaudamas Seime, jis pastaraisiais metais sugebėjo parašyti ir išleisti net tris neplonus romanus, kaipmat ištirpusius nuo knygynų prekystalių.

Skaitytojui, žinoma, nesunku prikišti inerciją. Garsios pavardės trauką… O rašytojui? Ką galim prikišti rašytojui, vėl ir vėl verčiančiam savo vaizduotę landžioti po kulkų išvarpytą praeitį, ieškant ir ženklinant krauju pažliugusius savo tautos pėdsakus?

Tai jo prozos herojams „nėra teisybės, seniai ji sušaudyta, užkasta, lageriuos sutrypta“, tai ta teisybė iš kiekvieno savo kiemo kampo, nuo kiekvieno akmenėlio šaukia „pareik“… Jis ir eina…

Gerbiamasis, ar pradžioje nesutiktumėt prasiverti, o gal net atsiverti kaip Seimo narys? Kaip jaučiasi meno žmogus, įkopęs į svaiginančias valdžios viršūnes? Ar nesisuka galva? Jeigu sukasi, kurion pusėn: kairėn ar dešinėn?

Juk kuo toliau, tuo labiau Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę suprantam paniškai… – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės visi laukėm. Visi žinojom, kad Tarybų Sąjunga, kaip kiekviena imperija, nėra amžina.

Visko prisigalvodavau, prisiklausydavau. Ir namie, ir važinėdamas po užsienius, ypač po Ameriką, kurioje teko susitikti su įvairiausiais žmonėmis. Atrodė, kad tai gali įvykti tik esant dideliam, europiniam sukrėtimui.

Ne šiandien, ne rytoj, o tolimoje ateityje. Bet kad tai įvyks mūsų amžiuje, po keliolikos, ar net kelerių metų, niekas nesitikėjom. Tai tik šiandien galim sakyti, kad tikrai tikėjom… Tačiau politiniai įvykiai taip pasisuko, kad imperijos griūtis buvo neišvengiama.

Ačiū Dievui, kad ji pareikalavo nedaug aukų… – O Tamstos išrinkimas Seimo nariu? Taip pat netikėtas? – Čia jau truputį kitaip, kitos priežastys. Aš nuo pat Atgimimo pradžios įsitraukiau į visuomeninę veiklą, buvau Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dalyvavau visuose mitinguose, susirinkimuose.

To meto situacija reikalavo daug jėgų ir laiko. O mano galvoje jau buvo subrendę pora romanų. Teko pasitraukti, sėstis prie rašomojo stalo. Tuo metu prasideda Seimo rinkimai. Pradeda „zonduoti“ mane: ar nesutikčiau? Domisi ne LDDP, o tremtiniai, buvę lagerininkai, kažkodėl galvojantys, kad aš priklausiau Lietuvos ateities forumui. O aš tik dalyvavau to forumo steigiamajame posėdyje, nebuvau jo narys, nieko bendra su juo neturėjau.


Pasidalink su draugais Facebook'e!

Facebook komentarai