Ir aš buvau artistu…

Pasidalink su draugais Facebook'e!

Mokykloje, jau dešimtoje klasėje tapau artistu. Visąlaik domėjausi scenos mėgėjų būreliu, sekiau jų vaidinimus, spektaklius. Labai gražų įspūdį paliko abituriento Just. Marcinkevičiaus parašyta ir jo klasiokų suvaidinta pjesė 1949 m. Paragintas ir aš į tą būrelį įsijungiau. Ir ką gi, buvo imtasi parengti spektakliuką pagal N. Gogolio „Mirusiųjų sielų“ ištrauką.

Man teko suvaidinti pagrindinio persona­ žo Čičikovo keletą epizodų. Ką gi, ruošiausi ir mokykloje per repeticijas, ir namie, labiausiai bijojau, kad tik pamiršęs tekstą nepasimesčiau.

Tačiau pavyko, o gal ir neblogai, nes daug kas gyrė, net pokštaudami pradėjo vadinti „sielų supirkinėtoju“. Bet tai buvo pirmas ir paskutinis „vaidmuo“ scenoje. Kitas reikalas – eilėraščių deklamavimas.

Nebuvo metų, kad aš iš scenos nebūčiau skaitęs klasikų ar naujųjų poetų eilių. Be abejo, jau esu minėjęs, rašinėjau eilėraštukus, o vė­ liau, ar ne dešimtokas, sėdau prie romano. Variau, variau, bet pajutau, kad tai ne man, padėjau tą savo storą sąsiuvinį, o po keleto metų išmečiau, kad niekas net nepamatytų mano keverzonių.

Esu jau rašęs, kad pirmosiose gimnazijos klasėse pas davatkėlę gyvenau su gerokai už save vyresniu Stasiu Šreiberiu. Netrukus jis iš penktos gimnazijos klasės išėjo į mišką, po pusmečio žuvo. Po šiai dienai turiu pasilikusį jo ilgą eilėraštį, vos ne poemėlę.

Pradžia: Samagonas – tai nelaimė Jo daugiausia randas kaime. Geria moterys ir vyrai Ir paaugę ir pipirai Vos vaikelis paūgėjo Ir su vyrais susidėjo Bravorėlį įsitaiso Ir tėvų visai nepaiso.

“ Taigi pokario metais ir aš buvau iš tų, kurie stovėjo prie „bravorėlio“, kurstė ugnį po metaline statine. Netgi palaižydavau pirmuosius kapsinčius lašus. Dažniausiai tekdavo sargybauti, kad kas nors neuž­ kluptų.

Kaimo žmogui naminės tais laikais verkiant reikėjo. Naktį miškiniai užeis – ieškok, tėvai, butelio, dieną stribai – statyk butelį. O vasaros talkų metas. Ypač per rugiapjūtę.

Penketas dalgių rugius kerta, penketas moterų ima ir pėdus riša. Vakare – pabaigtuvės. Kvepia ką tik prapjautas skilandis. Ištuštėja butelis, kitas. Klegesys, juokas. Toksai kaimynas, žmogus balsingas, kad užplėš: Geltona, žalia ir raudona Tai mūs trispalvė vėliava. Sugrįš is užsienio Smetona Ir vėl laisva bus Anglija…


Pasidalink su draugais Facebook'e!

Facebook komentarai