Moters pareiškimas policijai.. - NAUJAUSIOS ŽINIOS

Moters pareiškimas policijai..

Pasidalink su draugais Facebook'e!

Nėra dienos, kad aš nepastoviniuočiau prie knygų lentynų. O vasaros metu, kai užsibūnu kaime, pamažėl suremia noras parvažiuoti j Vilnių. Kai apie šią priežastį kam nors užsimename, susilaukiu klausimėlio: kodėl?

Paprasčiausia atsakyti: atsiranda reikalų, reikaliukų. Iš tikro, kaip vaikas pasiilgsta savo žaislų, taip aš panorstu atsisėsti prie savo darbo stalo, tegul ir nieko neveiksiu, net popieriaus lapo nepasiklosiu sau prieš akis, bet pasėdėsiu, paimsiu po ranka gulinčią (o gal mano rankos prisilietimo laukiančią) knygą, pavartysiu, šen ten užmesiu akį ir vėl padėsiu – ligi kito karto.

Tada pakilęs stoviniuosiu prie lentynų. Labiausiai atmintin įkritusias paturėsiu rankose. Ilgiausiai akys sustos prie tų, kurių amželis gražus, kurias įsigijau ne knygynuose — jos įvairiais keliais, gal net lemtingai pasiekė mane jau prieš ne vieną dešimtmetį.

Jeigu užsiminiau apie knygų „senatvę“, tai pasakysiu, kad turiu gražiausio amželio sulaukusią Motiejaus Valan­ čiaus parengtą senąją Bibliją. Tai nedidutė, nė 100 puslapių neturinti knygelė, kurios pradžioje „Prakalba“, o po ja: Rasziau Warniusi 1852 metusi, Motiejus Wiskupas.

(Išleista Vilniuje, Juozapo Zavadskio spaustuvėje, 1858 m. „Treti karta iszspausta“). Kaip ši kukli knygelė, tiesiog tarsi maldaknygė, atkeliavo pas mane? Dirbant „Moksleivyje“ ją man padovanojo geras bičiulis žurnalistas Zeferinas Jonutis.

Baisiai apsidžiaugiau, pavarčiau, paglosčiau švelniai, lyg vos gimusio sūnaus galvelę, o parsinešęs įnikau skaityti. Skaitymas lėtas, juk parašyta žemaitiškai. Taigi – „Istorija szwęnta senoje istatima.

Nu sutvvierima pasaulės lig užgimimą Kristaus Wieszpatjes.“ M. Valančiaus pasakojimas savitas, paprastas, skirtas „meilingiems“ katalikams, kviečiantis: „Skajtikiet ją kartkartiems, o tas jusu darbas nebus be pelną iszganinga.

“ Neretai šią „Bibliją“ paimdavau, kol 1972 m. viena gerai pažįstama moteris per savo parapijos kleboną gavo man ką tik išleistą „Naująjį testamentą“. Vertė kun. Č. Kavaliauskas, redagavo kun. V. Aliulis. Praeis dešimt metų ir su kunigu Vaclovu Aliuliu aš ne tik susipažinsiu, bet retsykiais ir susitikinėsiu.


Pasidalink su draugais Facebook'e!

Facebook komentarai